"„Staigiai atsisukau ir pamačiau ją, stovinčią už viduriniojo svetainės lango ir žiūrinčią į mane. Netrukus ji atėjo, vis dar vilkėdama kimono su flamingais. Padavė man stiklinę ledinio vandens. Prisidėjau ją prie lūpų ir įsivaizdavau nuogą jos kūną." Henris dirba Šiaurės jūroje įrengtoje gręžimo platformoje. Kiekvieną dieną darbe jis praleidžia po 12 valandų, ir taip keturiolika dienų iš eilės. Po dviejų savaičių išeiginėms keliauja į sausumą, kur leidžia laiką su draugais ir nevedusiais bendradarbiais. Naktis leidžia su moterimis, suteikdamas joms malonumą, netramdydamas savo emocijų. O atėjus rytui atsisveikina. Taisyklė paprasta: kiekvieną naktį vis kita moteris. Išimtį jis padarė tik kartą. Jos vardas – Klara. Šis apsakymas išleistas, bendradarbiaujant su Švedijos kino prodiusere Erika Lust. Rašytoja, pasitelkusi išraiškingo pasakojimo ir erotikos sintezę, rašydama apie aistrą, intymumą, geismą ir meilę atskleidžia įvairialypę žmogaus prigimtį."